|
|
|
|
литовский словарь / išgalioti | |
išgalióti (išgaliója, išgaliójo) лишить/лишать доверенности [полномочий]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgalioju | išgaliojau | išgaliodavau | išgaliosiu |
|---|
| 2p.sg. | išgalioji | išgaliojai | išgaliodavai | išgaliosi |
|---|
| 3p.sg. | išgalioja | išgaliojo | išgaliodavo | išgalios |
|---|
| 1p.pl. | išgaliojam, išgaliojame | išgaliojome, išgaliojom | išgaliodavome, išgaliodavom | išgaliosime, išgaliosim |
|---|
| 2p.pl. | išgaliojate, išgaliojat | išgaliojot, išgaliojote | išgaliodavote, išgaliodavot | išgaliosit, išgaliosite |
|---|
| 3p.pl. | išgalioja | išgaliojo | išgaliodavo | išgalios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgaliočiau | išgaliotumėm, išgaliotumėme, išgaliotume |
|---|
| 2p. | išgaliotumei, išgaliotum | išgaliotumėte, išgaliotumėt |
|---|
| 3p. | išgaliotų | išgaliotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgaliokim, išgaliokime |
|---|
| 2p. | išgaliok, išgalioki | išgaliokit, išgaliokite |
|---|
| 3p. | teišgaliojie, teišgalioja | teišgaliojie, teišgalioja |
|---|
|
