/ru/
выдумывать (себе); придумывать; измышлять
/en/
make up, concoct; fabricate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsigalvoju | išsigalvojau | išsigalvodavau | išsigalvosiu |
| 2p.sg. | išsigalvoji | išsigalvojai | išsigalvodavai | išsigalvosi |
| 3p.sg. | išsigalvoja | išsigalvojo | išsigalvodavo | išsigalvos |
| 1p.pl. | išsigalvojam, išsigalvojame | išsigalvojome, išsigalvojom | išsigalvodavome | išsigalvosime |
| 2p.pl. | išsigalvojate | išsigalvojote, išsigalvojot | išsigalvodavote | išsigalvosite |
| 3p.pl. | išsigalvoja | išsigalvojo | išsigalvodavo | išsigalvos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsigalvočiau | išsigalvotumėme, išsigalvotume |
| 2p. | išsigalvotumei, išsigalvotum | išsigalvotumėte |
| 3p. | išsigalvotų | išsigalvotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsigalvokim, išsigalvokime | |
| 2p. | išsigalvok, išsigalvoki | išsigalvokite, išsigalvokit |
| 3p. | teišsigalvoja, teišsigalvojie | teišsigalvojie, teišsigalvoja |