|
|
|
|
литовский словарь / vokietinti | | vókietinti (vókietina, vókietino) — онемечивать, германизировать;
/en/ Germanize
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | vokietinu | vokietinau | vokietindavau | vokietinsiu |
---|
2p.sg. | vokietini | vokietinai | vokietindavai | vokietinsi |
---|
3p.sg. | vokietina | vokietino | vokietindavo | vokietins |
---|
1p.pl. | vokietinam, vokietiname | vokietinom, vokietinome | vokietindavom, vokietindavome | vokietinsim, vokietinsime |
---|
2p.pl. | vokietinate, vokietinat | vokietinote, vokietinot | vokietindavot, vokietindavote | vokietinsite, vokietinsit |
---|
3p.pl. | vokietina | vokietino | vokietindavo | vokietins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | vokietinčiau | vokietintumėme, vokietintume, vokietintumėm |
---|
2p. | vokietintumei, vokietintum | vokietintumėt, vokietintumėte |
---|
3p. | vokietintų | vokietintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | vokietinkime, vokietinkim |
---|
2p. | vokietink, vokietinki | vokietinkite, vokietinkit |
---|
3p. | tevokietina, tevokietinie | tevokietinie, tevokietina |
---|
|