|
|
|
|
литовский словарь / gargėti | |
gargė́ti (gar̃ga, gargė́jo)
1. (gargaliuoti) хрипеть;
2. žr. gargsėti
/en/
1. (gargaliuoti) wheeze; 2. (apie žąsis) cackle
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | gargu | gargėjau | gargėdavau | gargėsiu |
|---|
| 2p.sg. | gargi | gargėjai | gargėdavai | gargėsi |
|---|
| 3p.sg. | garga | gargėjo | gargėdavo | gargės |
|---|
| 1p.pl. | gargame, gargam | gargėjome, gargėjom | gargėdavome, gargėdavom | gargėsime, gargėsim |
|---|
| 2p.pl. | gargate, gargat | gargėjot, gargėjote | gargėdavot, gargėdavote | gargėsite, gargėsit |
|---|
| 3p.pl. | garga | gargėjo | gargėdavo | gargės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | gargėčiau | gargėtume, gargėtumėme, gargėtumėm |
|---|
| 2p. | gargėtum, gargėtumei | gargėtumėt, gargėtumėte |
|---|
| 3p. | gargėtų | gargėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | gargėkime, gargėkim |
|---|
| 2p. | gargėk, gargėki | gargėkit, gargėkite |
|---|
| 3p. | tegargie, tegarga | tegargie, tegarga |
|---|
|
