/ru/
свихнуться; тронуться
/en/
šnek. go off one's head , get a bee in one's bonnet
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kuokteliu | kuoktelėjau | kuoktelėdavau | kuoktelėsiu |
| 2p.sg. | kuokteli | kuoktelėjai | kuoktelėdavai | kuoktelėsi |
| 3p.sg. | kuokteli | kuoktelėjo | kuoktelėdavo | kuoktelės |
| 1p.pl. | kuoktelime, kuoktelim | kuoktelėjom, kuoktelėjome | kuoktelėdavome, kuoktelėdavom | kuoktelėsime, kuoktelėsim |
| 2p.pl. | kuoktelit, kuoktelite | kuoktelėjote, kuoktelėjot | kuoktelėdavot, kuoktelėdavote | kuoktelėsit, kuoktelėsite |
| 3p.pl. | kuokteli | kuoktelėjo | kuoktelėdavo | kuoktelės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kuoktelėčiau | kuoktelėtumėme, kuoktelėtume, kuoktelėtumėm |
| 2p. | kuoktelėtumei, kuoktelėtum | kuoktelėtumėt, kuoktelėtumėte |
| 3p. | kuoktelėtų | kuoktelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kuoktelėkime, kuoktelėkim | |
| 2p. | kuoktelėk, kuoktelėki | kuoktelėkite, kuoktelėkit |
| 3p. | tekuoktelie, tekuokteli | tekuoktelie, tekuokteli |