|
|
|
|
литовский словарь / susikratyti | | susikratýti (susikrãto, susikrãtė) džn. сотрясаться/сотрястись
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susikratau | susikračiau | susikratydavau | susikratysiu |
---|
2p.sg. | susikratai | susikratei | susikratydavai | susikratysi |
---|
3p.sg. | susikrato | susikratė | susikratydavo | susikratys |
---|
1p.pl. | susikratome, susikratom | susikratėm, susikratėme | susikratydavome | susikratysime |
---|
2p.pl. | susikratote | susikratėte, susikratėt | susikratydavote | susikratysite |
---|
3p.pl. | susikrato | susikratė | susikratydavo | susikratys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susikratyčiau | susikratytumėme, susikratytume |
---|
2p. | susikratytum, susikratytumei | susikratytumėte |
---|
3p. | susikratytų | susikratytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susikratykime, susikratykim |
---|
2p. | susikratyki, susikratyk | susikratykit, susikratykite |
---|
3p. | tesusikrato, tesusikratai | tesusikratai, tesusikrato |
---|
|