/ru/
стравливать; (ра)ссорить
/en/
1. (šunis) set on to fight; 2. prk. set at variance; make mischief (between)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | supjudau | supjudžiau | supjudydavau | supjudysiu |
| 2p.sg. | supjudai | supjudei | supjudydavai | supjudysi |
| 3p.sg. | supjudo | supjudė | supjudydavo | supjudys |
| 1p.pl. | supjudome, supjudom | supjudėm, supjudėme | supjudydavome, supjudydavom | supjudysime, supjudysim |
| 2p.pl. | supjudot, supjudote | supjudėt, supjudėte | supjudydavot, supjudydavote | supjudysite, supjudysit |
| 3p.pl. | supjudo | supjudė | supjudydavo | supjudys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | supjudyčiau | supjudytumėme, supjudytumėm, supjudytume |
| 2p. | supjudytum, supjudytumei | supjudytumėt, supjudytumėte |
| 3p. | supjudytų | supjudytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | supjudykime, supjudykim | |
| 2p. | supjudyk, supjudyki | supjudykite, supjudykit |
| 3p. | tesupjudai, tesupjudo | tesupjudo, tesupjudai |