/ru/
уверять; убеждать
/en/
try to persuade ; try to convince; ką savo žodžių teisingumu try to convince smb of the truth of one's words/statement
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įtikinėju | įtikinėjau | įtikinėdavau | įtikinėsiu |
| 2p.sg. | įtikinėji | įtikinėjai | įtikinėdavai | įtikinėsi |
| 3p.sg. | įtikinėja | įtikinėjo | įtikinėdavo | įtikinės |
| 1p.pl. | įtikinėjam, įtikinėjame | įtikinėjom, įtikinėjome | įtikinėdavom, įtikinėdavome | įtikinėsim, įtikinėsime |
| 2p.pl. | įtikinėjate, įtikinėjat | įtikinėjot, įtikinėjote | įtikinėdavote, įtikinėdavot | įtikinėsit, įtikinėsite |
| 3p.pl. | įtikinėja | įtikinėjo | įtikinėdavo | įtikinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įtikinėčiau | įtikinėtume, įtikinėtumėm, įtikinėtumėme |
| 2p. | įtikinėtum, įtikinėtumei | įtikinėtumėt, įtikinėtumėte |
| 3p. | įtikinėtų | įtikinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įtikinėkim, įtikinėkime | |
| 2p. | įtikinėki, įtikinėk | įtikinėkit, įtikinėkite |
| 3p. | teįtikinėja, teįtikinėjie | teįtikinėjie, teįtikinėja |