|
|
|
|
литовский словарь / sulalėti | | sulalė́ti (sùlala, sulalė́jo) šnek. 1. зашуметь/шуметь, загалдеть/галдеть šnek.; загомонить/ гомонить šnek.; 2. сойтись/сходиться с шумом; ввалиться/вваливаться толпой
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sulalu | sulalėjau | sulalėdavau | sulalėsiu |
---|
2p.sg. | sulali | sulalėjai | sulalėdavai | sulalėsi |
---|
3p.sg. | sulala | sulalėjo | sulalėdavo | sulalės |
---|
1p.pl. | sulalame, sulalam | sulalėjome, sulalėjom | sulalėdavom, sulalėdavome | sulalėsim, sulalėsime |
---|
2p.pl. | sulalat, sulalate | sulalėjote, sulalėjot | sulalėdavote, sulalėdavot | sulalėsite, sulalėsit |
---|
3p.pl. | sulala | sulalėjo | sulalėdavo | sulalės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sulalėčiau | sulalėtumėme, sulalėtumėm, sulalėtume |
---|
2p. | sulalėtumei, sulalėtum | sulalėtumėte, sulalėtumėt |
---|
3p. | sulalėtų | sulalėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sulalėkime, sulalėkim |
---|
2p. | sulalėki, sulalėk | sulalėkit, sulalėkite |
---|
3p. | tesulala, tesulalie | tesulalie, tesulala |
---|
|