|
|
|
|
литовский словарь / atsikalbėti | |
atsikalbė́ti (atsìkalba, atsikalbė́jo)
1. отговориться/отговариваться;
2. наговориться (kiek tinkamam);
/en/
1. excuse oneself; 2. (kiek tinkamam) have talked sufficiently/enough
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atsikalbu | atsikalbėjau | atsikalbėdavau | atsikalbėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atsikalbi | atsikalbėjai | atsikalbėdavai | atsikalbėsi |
|---|
| 3p.sg. | atsikalba | atsikalbėjo | atsikalbėdavo | atsikalbės |
|---|
| 1p.pl. | atsikalbam, atsikalbame | atsikalbėjom, atsikalbėjome | atsikalbėdavome | atsikalbėsime |
|---|
| 2p.pl. | atsikalbate | atsikalbėjote, atsikalbėjot | atsikalbėdavote | atsikalbėsite |
|---|
| 3p.pl. | atsikalba | atsikalbėjo | atsikalbėdavo | atsikalbės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atsikalbėčiau | atsikalbėtumėme, atsikalbėtume |
|---|
| 2p. | atsikalbėtum, atsikalbėtumei | atsikalbėtumėte |
|---|
| 3p. | atsikalbėtų | atsikalbėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atsikalbėkime, atsikalbėkim |
|---|
| 2p. | atsikalbėki, atsikalbėk | atsikalbėkite, atsikalbėkit |
|---|
| 3p. | teatsikalba, teatsikalbie | teatsikalbie, teatsikalba |
|---|
|
