|
|
|
|
литовский словарь / prigarmėti | |
prigarmė́ti (prìgarma, prigarmė́jo) много набраться/ набираться, набежать/набегать толпой
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prigarmu | prigarmėjau | prigarmėdavau | prigarmėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prigarmi | prigarmėjai | prigarmėdavai | prigarmėsi |
|---|
| 3p.sg. | prigarma | prigarmėjo | prigarmėdavo | prigarmės |
|---|
| 1p.pl. | prigarmam, prigarmame | prigarmėjom, prigarmėjome | prigarmėdavom, prigarmėdavome | prigarmėsime, prigarmėsim |
|---|
| 2p.pl. | prigarmate, prigarmat | prigarmėjote, prigarmėjot | prigarmėdavote, prigarmėdavot | prigarmėsit, prigarmėsite |
|---|
| 3p.pl. | prigarma | prigarmėjo | prigarmėdavo | prigarmės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prigarmėčiau | prigarmėtume, prigarmėtumėme, prigarmėtumėm |
|---|
| 2p. | prigarmėtumei, prigarmėtum | prigarmėtumėt, prigarmėtumėte |
|---|
| 3p. | prigarmėtų | prigarmėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prigarmėkim, prigarmėkime |
|---|
| 2p. | prigarmėk, prigarmėki | prigarmėkit, prigarmėkite |
|---|
| 3p. | teprigarmie, teprigarma | teprigarmie, teprigarma |
|---|
|
