|
|
|
|
литовский словарь / atbraukti | |
atbraũkti (atbraũkia, àtbraukė)
1. отсунуть/отсовывать (duris);
2. šnek. (ateiti) прикатить/прикатывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atbraukiu, atbraukau | atbraukiau | atbraukdavau | atbrauksiu |
|---|
| 2p.sg. | atbraukai, atbrauki | atbraukei | atbraukdavai | atbrauksi |
|---|
| 3p.sg. | atbrauko, atbraukia | atbraukė | atbraukdavo | atbrauks |
|---|
| 1p.pl. | atbraukiam, atbraukom, atbraukiame, atbraukome | atbraukėm, atbraukėme | atbraukdavome, atbraukdavom | atbrauksim, atbrauksime |
|---|
| 2p.pl. | atbraukote, atbraukot, atbraukiat, atbraukiate | atbraukėte, atbraukėt | atbraukdavot, atbraukdavote | atbrauksite, atbrauksit |
|---|
| 3p.pl. | atbrauko, atbraukia | atbraukė | atbraukdavo | atbrauks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atbraukčiau | atbrauktume, atbrauktumėme, atbrauktumėm |
|---|
| 2p. | atbrauktum, atbrauktumei | atbrauktumėt, atbrauktumėte |
|---|
| 3p. | atbrauktų | atbrauktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atbraukim, atbraukime |
|---|
| 2p. | atbrauki, atbrauk | atbraukite, atbraukit |
|---|
| 3p. | teatbraukia, teatbraukie, teatbraukai, teatbrauko | teatbraukie, teatbraukia, teatbraukai, teatbrauko |
|---|
|
