/ru/
переубеждать
/en/
1. talk round; (palenkti į savo pusę) overpersuade ; 2. (įtikinti kitaip) make (smb) change his/her mind ; jis ją perkalbėjo he made her change her mind;3. (kalbėjimu nugalėti) talk down
/de/
überreden vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | perkalbu | perkalbėjau | perkalbėdavau | perkalbėsiu |
| 2p.sg. | perkalbi | perkalbėjai | perkalbėdavai | perkalbėsi |
| 3p.sg. | perkalba | perkalbėjo | perkalbėdavo | perkalbės |
| 1p.pl. | perkalbam, perkalbame | perkalbėjom, perkalbėjome | perkalbėdavom, perkalbėdavome | perkalbėsim, perkalbėsime |
| 2p.pl. | perkalbat, perkalbate | perkalbėjote, perkalbėjot | perkalbėdavote, perkalbėdavot | perkalbėsit, perkalbėsite |
| 3p.pl. | perkalba | perkalbėjo | perkalbėdavo | perkalbės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | perkalbėčiau | perkalbėtumėm, perkalbėtume, perkalbėtumėme |
| 2p. | perkalbėtumei, perkalbėtum | perkalbėtumėt, perkalbėtumėte |
| 3p. | perkalbėtų | perkalbėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | perkalbėkime, perkalbėkim | |
| 2p. | perkalbėki, perkalbėk | perkalbėkite, perkalbėkit |
| 3p. | teperkalba, teperkalbie | teperkalba, teperkalbie |