|
|
|
|
литовский словарь / išjudinti | |
išjùdinti (išjùdina, išjùdino) — расшевелить/ расшевеливать, расшатать/расшатывать;
išjùdinti į̃kastą stul̃pą — расшатать врытый столб;
pérmainos išjùdino žmónes — перемены подняли людей
/en/
šnek. move , stir; prk. shake up; stir up; rouse
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išjudinu | išjudinau | išjudindavau | išjudinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išjudini | išjudinai | išjudindavai | išjudinsi |
|---|
| 3p.sg. | išjudina | išjudino | išjudindavo | išjudins |
|---|
| 1p.pl. | išjudiname, išjudinam | išjudinom, išjudinome | išjudindavome, išjudindavom | išjudinsim, išjudinsime |
|---|
| 2p.pl. | išjudinat, išjudinate | išjudinote, išjudinot | išjudindavot, išjudindavote | išjudinsite, išjudinsit |
|---|
| 3p.pl. | išjudina | išjudino | išjudindavo | išjudins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išjudinčiau | išjudintume, išjudintumėm, išjudintumėme |
|---|
| 2p. | išjudintum, išjudintumei | išjudintumėte, išjudintumėt |
|---|
| 3p. | išjudintų | išjudintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išjudinkime, išjudinkim |
|---|
| 2p. | išjudink, išjudinki | išjudinkite, išjudinkit |
|---|
| 3p. | teišjudina, teišjudinie | teišjudina, teišjudinie |
|---|
|
