/ru/
плакать; хныкать; ныть
/en/
sob
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | verkšlenu | verkšlenau | verkšlendavau | verkšlensiu |
| 2p.sg. | verkšleni | verkšlenai | verkšlendavai | verkšlensi |
| 3p.sg. | verkšlena | verkšleno | verkšlendavo | verkšlens |
| 1p.pl. | verkšlenam, verkšlename | verkšlenom, verkšlenome | verkšlendavome, verkšlendavom | verkšlensim, verkšlensime |
| 2p.pl. | verkšlenate, verkšlenat | verkšlenote, verkšlenot | verkšlendavot, verkšlendavote | verkšlensit, verkšlensite |
| 3p.pl. | verkšlena | verkšleno | verkšlendavo | verkšlens |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | verkšlenčiau | verkšlentume, verkšlentumėme, verkšlentumėm |
| 2p. | verkšlentum, verkšlentumei | verkšlentumėt, verkšlentumėte |
| 3p. | verkšlentų | verkšlentų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | verkšlenkim, verkšlenkime | |
| 2p. | verkšlenki, verkšlenk | verkšlenkit, verkšlenkite |
| 3p. | teverkšlena, teverkšlenie | teverkšlenie, teverkšlena |