|
|
|
|
литовский словарь / piktėti | |
piktė́ti (piktė́ja, piktė́jo) — становиться злым; озлобляться
/en/
grow/get angry/cross
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | piktėju | piktėjau | piktėdavau | piktėsiu |
|---|
| 2p.sg. | piktėji | piktėjai | piktėdavai | piktėsi |
|---|
| 3p.sg. | piktėja | piktėjo | piktėdavo | piktės |
|---|
| 1p.pl. | piktėjam, piktėjame | piktėjome, piktėjom | piktėdavome, piktėdavom | piktėsime, piktėsim |
|---|
| 2p.pl. | piktėjat, piktėjate | piktėjote, piktėjot | piktėdavot, piktėdavote | piktėsite, piktėsit |
|---|
| 3p.pl. | piktėja | piktėjo | piktėdavo | piktės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | piktėčiau | piktėtumėme, piktėtumėm, piktėtume |
|---|
| 2p. | piktėtum, piktėtumei | piktėtumėt, piktėtumėte |
|---|
| 3p. | piktėtų | piktėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | piktėkime, piktėkim |
|---|
| 2p. | piktėki, piktėk | piktėkit, piktėkite |
|---|
| 3p. | tepiktėjie, tepiktėja | tepiktėja, tepiktėjie |
|---|
|
