|
|
|
|
литовский словарь / užkrauti | |
užkráuti (užkráuna, užkróvė)
1. завалить/заваливать, загрузить/загружать;
2. (kam) взвалить/взваливать, навалить/наваливать, наложить/накладывать (на кого);
u. nãštą — взвалить ношу [бремя];
u. dárbą kám prk. — взвалить работу на кого-л.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užkraunu | užkroviau | užkraudavau | užkrausiu |
|---|
| 2p.sg. | užkrauni | užkrovei | užkraudavai | užkrausi |
|---|
| 3p.sg. | užkrauna | užkrovė | užkraudavo | užkraus |
|---|
| 1p.pl. | užkrauname, užkraunam | užkrovėme, užkrovėm | užkraudavome, užkraudavom | užkrausim, užkrausime |
|---|
| 2p.pl. | užkraunate, užkraunat | užkrovėt, užkrovėte | užkraudavot, užkraudavote | užkrausit, užkrausite |
|---|
| 3p.pl. | užkrauna | užkrovė | užkraudavo | užkraus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užkraučiau | užkrautumėme, užkrautumėm, užkrautume |
|---|
| 2p. | užkrautum, užkrautumei | užkrautumėte, užkrautumėt |
|---|
| 3p. | užkrautų | užkrautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užkraukim, užkraukime |
|---|
| 2p. | užkrauki, užkrauk | užkraukit, užkraukite |
|---|
| 3p. | teužkraunie, teužkrauna | teužkraunie, teužkrauna |
|---|
|
