/ru/
икнуть
/en/
give a hiccup/hiccough .
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | žagteliu | žagtelėjau | žagtelėdavau | žagtelėsiu |
| 2p.sg. | žagteli | žagtelėjai | žagtelėdavai | žagtelėsi |
| 3p.sg. | žagteli | žagtelėjo | žagtelėdavo | žagtelės |
| 1p.pl. | žagtelime, žagtelim | žagtelėjom, žagtelėjome | žagtelėdavome, žagtelėdavom | žagtelėsim, žagtelėsime |
| 2p.pl. | žagtelit, žagtelite | žagtelėjot, žagtelėjote | žagtelėdavote, žagtelėdavot | žagtelėsit, žagtelėsite |
| 3p.pl. | žagteli | žagtelėjo | žagtelėdavo | žagtelės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žagtelėčiau | žagtelėtumėm, žagtelėtumėme, žagtelėtume |
| 2p. | žagtelėtumei, žagtelėtum | žagtelėtumėte, žagtelėtumėt |
| 3p. | žagtelėtų | žagtelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žagtelėkim, žagtelėkime | |
| 2p. | žagtelėki, žagtelėk | žagtelėkite, žagtelėkit |
| 3p. | težagtelie, težagteli | težagtelie, težagteli |