|
|
|
|
литовский словарь / nurodinėti | |
nurodinė́ti (nurodinė́ja, nurodinė́jo) džn. указывать; ссылаться
/ru/
указывать; ссылаться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nurodinėju | nurodinėjau | nurodinėdavau | nurodinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | nurodinėji | nurodinėjai | nurodinėdavai | nurodinėsi |
|---|
| 3p.sg. | nurodinėja | nurodinėjo | nurodinėdavo | nurodinės |
|---|
| 1p.pl. | nurodinėjam, nurodinėjame | nurodinėjome, nurodinėjom | nurodinėdavom, nurodinėdavome | nurodinėsime, nurodinėsim |
|---|
| 2p.pl. | nurodinėjate, nurodinėjat | nurodinėjote, nurodinėjot | nurodinėdavote, nurodinėdavot | nurodinėsit, nurodinėsite |
|---|
| 3p.pl. | nurodinėja | nurodinėjo | nurodinėdavo | nurodinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nurodinėčiau | nurodinėtume, nurodinėtumėm, nurodinėtumėme |
|---|
| 2p. | nurodinėtumei, nurodinėtum | nurodinėtumėte, nurodinėtumėt |
|---|
| 3p. | nurodinėtų | nurodinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nurodinėkim, nurodinėkime |
|---|
| 2p. | nurodinėki, nurodinėk | nurodinėkite, nurodinėkit |
|---|
| 3p. | tenurodinėjie, tenurodinėja | tenurodinėja, tenurodinėjie |
|---|
|
