|
|
|
|
литовский словарь / išsprogdinti | |
išsprogdìnti (išsprogdìna, išsprogdìno) — взорвать/взрывать; поднять/поднимать на воздух;
išsprogdìnti tìltą — взорвать мост
/en/
blow up ; (dinamitu) dynamite ; (uolą ir pan.) blast
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsprogdinu | išsprogdinau | išsprogdindavau | išsprogdinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išsprogdini | išsprogdinai | išsprogdindavai | išsprogdinsi |
|---|
| 3p.sg. | išsprogdina | išsprogdino | išsprogdindavo | išsprogdins |
|---|
| 1p.pl. | išsprogdiname, išsprogdinam | išsprogdinom, išsprogdinome | išsprogdindavome, išsprogdindavom | išsprogdinsime, išsprogdinsim |
|---|
| 2p.pl. | išsprogdinate, išsprogdinat | išsprogdinote, išsprogdinot | išsprogdindavot, išsprogdindavote | išsprogdinsit, išsprogdinsite |
|---|
| 3p.pl. | išsprogdina | išsprogdino | išsprogdindavo | išsprogdins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsprogdinčiau | išsprogdintumėme, išsprogdintumėm, išsprogdintume |
|---|
| 2p. | išsprogdintum, išsprogdintumei | išsprogdintumėt, išsprogdintumėte |
|---|
| 3p. | išsprogdintų | išsprogdintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsprogdinkime, išsprogdinkim |
|---|
| 2p. | išsprogdinki, išsprogdink | išsprogdinkite, išsprogdinkit |
|---|
| 3p. | teišsprogdinie, teišsprogdina | teišsprogdina, teišsprogdinie |
|---|
|
