/ru/
охать; горевать
/en/
moan; grieve (for); (raudoti) mourn (over, for)
/de/
wehklagen (wehklagte, gewehklagt) vi
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | aimanuoju | aimanavau | aimanuodavau | aimanuosiu |
| 2p.sg. | aimanuoji | aimanavai | aimanuodavai | aimanuosi |
| 3p.sg. | aimanuoja | aimanavo | aimanuodavo | aimanuos |
| 1p.pl. | aimanuojame, aimanuojam | aimanavome, aimanavom | aimanuodavom, aimanuodavome | aimanuosim, aimanuosime |
| 2p.pl. | aimanuojat, aimanuojate | aimanavot, aimanavote | aimanuodavote, aimanuodavot | aimanuosite, aimanuosit |
| 3p.pl. | aimanuoja | aimanavo | aimanuodavo | aimanuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | aimanuočiau | aimanuotumėm, aimanuotumėme, aimanuotume |
| 2p. | aimanuotumei, aimanuotum | aimanuotumėt, aimanuotumėte |
| 3p. | aimanuotų | aimanuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | aimanuokime, aimanuokim | |
| 2p. | aimanuoki, aimanuok | aimanuokit, aimanuokite |
| 3p. | teaimanuoja, teaimanuojie | teaimanuojie, teaimanuoja |