|
|
|
|
литовский словарь / įsivaitoti | | įsivaitóti (įsivaitója, įsivaitójo) разохаться šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įsivaitoju | įsivaitojau | įsivaitodavau | įsivaitosiu |
---|
2p.sg. | įsivaitoji | įsivaitojai | įsivaitodavai | įsivaitosi |
---|
3p.sg. | įsivaitoja | įsivaitojo | įsivaitodavo | įsivaitos |
---|
1p.pl. | įsivaitojame, įsivaitojam | įsivaitojome, įsivaitojom | įsivaitodavome | įsivaitosime |
---|
2p.pl. | įsivaitojate | įsivaitojote, įsivaitojot | įsivaitodavote | įsivaitosite |
---|
3p.pl. | įsivaitoja | įsivaitojo | įsivaitodavo | įsivaitos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įsivaitočiau | įsivaitotume, įsivaitotumėme |
---|
2p. | įsivaitotum, įsivaitotumei | įsivaitotumėte |
---|
3p. | įsivaitotų | įsivaitotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įsivaitokim, įsivaitokime |
---|
2p. | įsivaitoki, įsivaitok | įsivaitokite, įsivaitokit |
---|
3p. | teįsivaitojie, teįsivaitoja | teįsivaitojie, teįsivaitoja |
---|
|