|
|
|
|
литовский словарь / dūkinėti | | dūkinė́ti (dūkinė́ja, dūkinė́jo) džn. mžb. 1. (išdykauti) беситься; шалить; проказничать; 2. (klaidžioti) бродить, слоняться šnek., шляться šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | dūkinėju | dūkinėjau | dūkinėdavau | dūkinėsiu |
---|
2p.sg. | dūkinėji | dūkinėjai | dūkinėdavai | dūkinėsi |
---|
3p.sg. | dūkinėja | dūkinėjo | dūkinėdavo | dūkinės |
---|
1p.pl. | dūkinėjame, dūkinėjam | dūkinėjome, dūkinėjom | dūkinėdavom, dūkinėdavome | dūkinėsim, dūkinėsime |
---|
2p.pl. | dūkinėjat, dūkinėjate | dūkinėjote, dūkinėjot | dūkinėdavot, dūkinėdavote | dūkinėsite, dūkinėsit |
---|
3p.pl. | dūkinėja | dūkinėjo | dūkinėdavo | dūkinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | dūkinėčiau | dūkinėtumėm, dūkinėtumėme, dūkinėtume |
---|
2p. | dūkinėtum, dūkinėtumei | dūkinėtumėte, dūkinėtumėt |
---|
3p. | dūkinėtų | dūkinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | dūkinėkime, dūkinėkim |
---|
2p. | dūkinėki, dūkinėk | dūkinėkite, dūkinėkit |
---|
3p. | tedūkinėja, tedūkinėjie | tedūkinėjie, tedūkinėja |
---|
|