/ru/
вырываться; оторваться
/en/
1. tear oneself away (from); (išsilaisvinti) break away (from), escape; i. iš kieno nors glėbio tear oneself from smb's arms;2. escape; burst; jam ištrūko žodis a word escaped his lips arba him;3. (apie sagą ir pan.) be torn out, tear off, come off
/de/
der Knopf ist ab - šnek. ištrūko saga;
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | ištrūkstu | ištrūkau | ištrūkdavau | ištrūksiu |
| 2p.sg. | ištrūksti | ištrūkai | ištrūkdavai | ištrūksi |
| 3p.sg. | ištrūksta | ištrūko | ištrūkdavo | ištrūks |
| 1p.pl. | ištrūkstam, ištrūkstame | ištrūkome, ištrūkom | ištrūkdavome, ištrūkdavom | ištrūksim, ištrūksime |
| 2p.pl. | ištrūkstate, ištrūkstat | ištrūkot, ištrūkote | ištrūkdavot, ištrūkdavote | ištrūksite, ištrūksit |
| 3p.pl. | ištrūksta | ištrūko | ištrūkdavo | ištrūks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištrūkčiau | ištrūktumėm, ištrūktumėme, ištrūktume |
| 2p. | ištrūktumei, ištrūktum | ištrūktumėt, ištrūktumėte |
| 3p. | ištrūktų | ištrūktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištrūkim, ištrūkime | |
| 2p. | ištrūk, ištrūki | ištrūkite, ištrūkit |
| 3p. | teištrūksta, teištrūkstie | teištrūksta, teištrūkstie |