|
|
|
|
литовский словарь / išsižodžiuoti | | išsižodžiúoti (išsižodžiúoja, išsižodžiãvo) šnek. поругаться, выругать/ругать друг друга
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsižodžiuoju | išsižodžiavau | išsižodžiuodavau | išsižodžiuosiu |
---|
2p.sg. | išsižodžiuoji | išsižodžiavai | išsižodžiuodavai | išsižodžiuosi |
---|
3p.sg. | išsižodžiuoja | išsižodžiavo | išsižodžiuodavo | išsižodžiuos |
---|
1p.pl. | išsižodžiuojame, išsižodžiuojam | išsižodžiavome, išsižodžiavom | išsižodžiuodavome | išsižodžiuosime |
---|
2p.pl. | išsižodžiuojate | išsižodžiavote, išsižodžiavot | išsižodžiuodavote | išsižodžiuosite |
---|
3p.pl. | išsižodžiuoja | išsižodžiavo | išsižodžiuodavo | išsižodžiuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsižodžiuočiau | išsižodžiuotumėme, išsižodžiuotume |
---|
2p. | išsižodžiuotumei, išsižodžiuotum | išsižodžiuotumėte |
---|
3p. | išsižodžiuotų | išsižodžiuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsižodžiuokime, išsižodžiuokim |
---|
2p. | išsižodžiuok, išsižodžiuoki | išsižodžiuokite, išsižodžiuokit |
---|
3p. | teišsižodžiuoja, teišsižodžiuojie | teišsižodžiuoja, teišsižodžiuojie |
---|
|