|
|
|
|
литовский словарь / prakariauti | | prakariáuti (prakariáuja, prakariãvo) провоевать/воевать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prakariauju | prakariavau | prakariaudavau | prakariausiu |
---|
2p.sg. | prakariauji | prakariavai | prakariaudavai | prakariausi |
---|
3p.sg. | prakariauja | prakariavo | prakariaudavo | prakariaus |
---|
1p.pl. | prakariaujam, prakariaujame | prakariavom, prakariavome | prakariaudavom, prakariaudavome | prakariausime, prakariausim |
---|
2p.pl. | prakariaujat, prakariaujate | prakariavot, prakariavote | prakariaudavote, prakariaudavot | prakariausit, prakariausite |
---|
3p.pl. | prakariauja | prakariavo | prakariaudavo | prakariaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prakariaučiau | prakariautumėm, prakariautume, prakariautumėme |
---|
2p. | prakariautumei, prakariautum | prakariautumėt, prakariautumėte |
---|
3p. | prakariautų | prakariautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prakariaukim, prakariaukime |
---|
2p. | prakariauki, prakariauk | prakariaukit, prakariaukite |
---|
3p. | teprakariaujie, teprakariauja | teprakariaujie, teprakariauja |
---|
|