|
|
|
|
литовский словарь / vagiliauti | | vagiliáuti (vagiliáuja, vagiliãvo) воровать, поворовывать;
/en/ pilfer; filch, pinch šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | vagiliauju | vagiliavau | vagiliaudavau | vagiliausiu |
---|
2p.sg. | vagiliauji | vagiliavai | vagiliaudavai | vagiliausi |
---|
3p.sg. | vagiliauja | vagiliavo | vagiliaudavo | vagiliaus |
---|
1p.pl. | vagiliaujame, vagiliaujam | vagiliavome, vagiliavom | vagiliaudavom, vagiliaudavome | vagiliausim, vagiliausime |
---|
2p.pl. | vagiliaujate, vagiliaujat | vagiliavot, vagiliavote | vagiliaudavote, vagiliaudavot | vagiliausit, vagiliausite |
---|
3p.pl. | vagiliauja | vagiliavo | vagiliaudavo | vagiliaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | vagiliaučiau | vagiliautumėm, vagiliautume, vagiliautumėme |
---|
2p. | vagiliautum, vagiliautumei | vagiliautumėt, vagiliautumėte |
---|
3p. | vagiliautų | vagiliautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | vagiliaukim, vagiliaukime |
---|
2p. | vagiliauk, vagiliauki | vagiliaukit, vagiliaukite |
---|
3p. | tevagiliaujie, tevagiliauja | tevagiliauja, tevagiliaujie |
---|
|