/ru/
опознать
/en/
(identifikuoti) identify; recognize; savo draugą recognize one's friend
/de/
(iš ko) erkennen* vt (an D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atpažįstu | atpažinau | atpažindavau | atpažinsiu |
| 2p.sg. | atpažįsti | atpažinai | atpažindavai | atpažinsi |
| 3p.sg. | atpažįsta | atpažino | atpažindavo | atpažins |
| 1p.pl. | atpažįstame, atpažįstam | atpažinome, atpažinom | atpažindavome, atpažindavom | atpažinsim, atpažinsime |
| 2p.pl. | atpažįstate, atpažįstat | atpažinote, atpažinot | atpažindavot, atpažindavote | atpažinsit, atpažinsite |
| 3p.pl. | atpažįsta | atpažino | atpažindavo | atpažins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atpažinčiau | atpažintumėme, atpažintume, atpažintumėm |
| 2p. | atpažintum, atpažintumei | atpažintumėte, atpažintumėt |
| 3p. | atpažintų | atpažintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atpažinkim, atpažinkime | |
| 2p. | atpažinki, atpažink | atpažinkit, atpažinkite |
| 3p. | teatpažįstie, teatpažįsta | teatpažįstie, teatpažįsta |