|
|
|
|
литовский словарь / išbjaurinti | |
išbjaũrinti (išbjaũrina, išbjaũrino), išbjauróti (išbjaurója, išbjaurójo) опоганить/опоганивать šnek., осквернить/ осквернять
/en/
profane; pollute, defile
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbjaurinu | išbjaurinau | išbjaurindavau | išbjaurinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išbjaurini | išbjaurinai | išbjaurindavai | išbjaurinsi |
|---|
| 3p.sg. | išbjaurina | išbjaurino | išbjaurindavo | išbjaurins |
|---|
| 1p.pl. | išbjauriname, išbjaurinam | išbjaurinome, išbjaurinom | išbjaurindavome, išbjaurindavom | išbjaurinsim, išbjaurinsime |
|---|
| 2p.pl. | išbjaurinat, išbjaurinate | išbjaurinot, išbjaurinote | išbjaurindavot, išbjaurindavote | išbjaurinsite, išbjaurinsit |
|---|
| 3p.pl. | išbjaurina | išbjaurino | išbjaurindavo | išbjaurins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbjaurinčiau | išbjaurintume, išbjaurintumėm, išbjaurintumėme |
|---|
| 2p. | išbjaurintum, išbjaurintumei | išbjaurintumėte, išbjaurintumėt |
|---|
| 3p. | išbjaurintų | išbjaurintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbjaurinkime, išbjaurinkim |
|---|
| 2p. | išbjaurinki, išbjaurink | išbjaurinkit, išbjaurinkite |
|---|
| 3p. | teišbjaurina, teišbjaurinie | teišbjaurinie, teišbjaurina |
|---|
|
