|
|
|
|
литовский словарь / prakirtinėti | | prakirtinė́ti (prakirtinė́ja, prakirtinė́jo) džn. прорубать, просекать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prakirtinėju | prakirtinėjau | prakirtinėdavau | prakirtinėsiu |
---|
2p.sg. | prakirtinėji | prakirtinėjai | prakirtinėdavai | prakirtinėsi |
---|
3p.sg. | prakirtinėja | prakirtinėjo | prakirtinėdavo | prakirtinės |
---|
1p.pl. | prakirtinėjam, prakirtinėjame | prakirtinėjom, prakirtinėjome | prakirtinėdavom, prakirtinėdavome | prakirtinėsim, prakirtinėsime |
---|
2p.pl. | prakirtinėjate, prakirtinėjat | prakirtinėjote, prakirtinėjot | prakirtinėdavot, prakirtinėdavote | prakirtinėsite, prakirtinėsit |
---|
3p.pl. | prakirtinėja | prakirtinėjo | prakirtinėdavo | prakirtinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prakirtinėčiau | prakirtinėtumėm, prakirtinėtume, prakirtinėtumėme |
---|
2p. | prakirtinėtumei, prakirtinėtum | prakirtinėtumėte, prakirtinėtumėt |
---|
3p. | prakirtinėtų | prakirtinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prakirtinėkime, prakirtinėkim |
---|
2p. | prakirtinėki, prakirtinėk | prakirtinėkite, prakirtinėkit |
---|
3p. | teprakirtinėjie, teprakirtinėja | teprakirtinėjie, teprakirtinėja |
---|
|