/ru/
откупать; искупать (вину)
/en/
1. (už pinigus) buy (back); 2. (kaltę) expiate, atone
/de/
abkaufen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atpirkau | atpirkdavau | atpirksiu | |
| 2p.sg. | atpirkai | atpirkdavai | atpirksi | |
| 3p.sg. | atpirko | atpirkdavo | atpirks | |
| 1p.pl. | atpirkome, atpirkom | atpirkdavom, atpirkdavome | atpirksim, atpirksime | |
| 2p.pl. | atpirkot, atpirkote | atpirkdavot, atpirkdavote | atpirksit, atpirksite | |
| 3p.pl. | atpirko | atpirkdavo | atpirks | |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atpirkčiau | atpirktumėm, atpirktumėme, atpirktume |
| 2p. | atpirktumei, atpirktum | atpirktumėt, atpirktumėte |
| 3p. | atpirktų | atpirktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atpirkim, atpirkime | |
| 2p. | atpirki, atpirk | atpirkit, atpirkite |
| 3p. | ||