|
|
|
|
литовский словарь / prajuokauti | |
prajuokáuti (prajuokáuja, prajuokãvo) прошутить/прошучивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prajuokauju | prajuokavau | prajuokaudavau | prajuokausiu |
|---|
| 2p.sg. | prajuokauji | prajuokavai | prajuokaudavai | prajuokausi |
|---|
| 3p.sg. | prajuokauja | prajuokavo | prajuokaudavo | prajuokaus |
|---|
| 1p.pl. | prajuokaujame, prajuokaujam | prajuokavom, prajuokavome | prajuokaudavom, prajuokaudavome | prajuokausim, prajuokausime |
|---|
| 2p.pl. | prajuokaujat, prajuokaujate | prajuokavote, prajuokavot | prajuokaudavote, prajuokaudavot | prajuokausite, prajuokausit |
|---|
| 3p.pl. | prajuokauja | prajuokavo | prajuokaudavo | prajuokaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prajuokaučiau | prajuokautumėm, prajuokautume, prajuokautumėme |
|---|
| 2p. | prajuokautumei, prajuokautum | prajuokautumėte, prajuokautumėt |
|---|
| 3p. | prajuokautų | prajuokautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prajuokaukime, prajuokaukim |
|---|
| 2p. | prajuokauk, prajuokauki | prajuokaukite, prajuokaukit |
|---|
| 3p. | teprajuokauja, teprajuokaujie | teprajuokauja, teprajuokaujie |
|---|
|
