/ru/
выманивать
/en/
(gauti gudrumu, meilikavimu) coax (out of), wheedle (out of); (apgavyste) fool; swindle; ji išviliojo iš manęs tą knygą she wheedled that book out of me; iš jo išviliojo visus pinigus he was swindled out of all his money
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išvilioju | išviliojau | išviliodavau | išviliosiu |
| 2p.sg. | išvilioji | išviliojai | išviliodavai | išviliosi |
| 3p.sg. | išvilioja | išviliojo | išviliodavo | išvilios |
| 1p.pl. | išviliojam, išviliojame | išviliojom, išviliojome | išviliodavome, išviliodavom | išviliosime, išviliosim |
| 2p.pl. | išviliojate, išviliojat | išviliojote, išviliojot | išviliodavot, išviliodavote | išviliosit, išviliosite |
| 3p.pl. | išvilioja | išviliojo | išviliodavo | išvilios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išviliočiau | išviliotume, išviliotumėm, išviliotumėme |
| 2p. | išviliotumei, išviliotum | išviliotumėt, išviliotumėte |
| 3p. | išviliotų | išviliotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išviliokim, išviliokime | |
| 2p. | išvilioki, išviliok | išviliokit, išviliokite |
| 3p. | teišviliojie, teišvilioja | teišviliojie, teišvilioja |