|
|
|
|
литовский словарь / raibėti | | raibė́ti (raibė́ja, raibė́jo) становиться пёстрым, пестреть; становиться рябым, рябеть
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | raibėju | raibėjau | raibėdavau | raibėsiu |
---|
2p.sg. | raibėji | raibėjai | raibėdavai | raibėsi |
---|
3p.sg. | raibėja | raibėjo | raibėdavo | raibės |
---|
1p.pl. | raibėjam, raibėjame | raibėjom, raibėjome | raibėdavome, raibėdavom | raibėsime, raibėsim |
---|
2p.pl. | raibėjate, raibėjat | raibėjote, raibėjot | raibėdavot, raibėdavote | raibėsit, raibėsite |
---|
3p.pl. | raibėja | raibėjo | raibėdavo | raibės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | raibėčiau | raibėtumėme, raibėtumėm, raibėtume |
---|
2p. | raibėtum, raibėtumei | raibėtumėt, raibėtumėte |
---|
3p. | raibėtų | raibėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | raibėkim, raibėkime |
---|
2p. | raibėki, raibėk | raibėkite, raibėkit |
---|
3p. | teraibėja, teraibėjie | teraibėjie, teraibėja |
---|
|