|
|
|
|
литовский словарь / šiurpuoti | |
šiurpúoti (šiurpúoja, šiurpãvo) содрогаться, вздрагивать;
nuõ mažiáusio triùkšmo jìs šiurpãvo — при малейшем шуме он вздрагивал;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | šiurpuoju | šiurpavau | šiurpuodavau | šiurpuosiu |
|---|
| 2p.sg. | šiurpuoji | šiurpavai | šiurpuodavai | šiurpuosi |
|---|
| 3p.sg. | šiurpuoja | šiurpavo | šiurpuodavo | šiurpuos |
|---|
| 1p.pl. | šiurpuojame, šiurpuojam | šiurpavome, šiurpavom | šiurpuodavom, šiurpuodavome | šiurpuosim, šiurpuosime |
|---|
| 2p.pl. | šiurpuojat, šiurpuojate | šiurpavote, šiurpavot | šiurpuodavot, šiurpuodavote | šiurpuosite, šiurpuosit |
|---|
| 3p.pl. | šiurpuoja | šiurpavo | šiurpuodavo | šiurpuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | šiurpuočiau | šiurpuotume, šiurpuotumėm, šiurpuotumėme |
|---|
| 2p. | šiurpuotumei, šiurpuotum | šiurpuotumėte, šiurpuotumėt |
|---|
| 3p. | šiurpuotų | šiurpuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | šiurpuokime, šiurpuokim |
|---|
| 2p. | šiurpuok, šiurpuoki | šiurpuokit, šiurpuokite |
|---|
| 3p. | tešiurpuojie, tešiurpuoja | tešiurpuoja, tešiurpuojie |
|---|
|
