/ru/
ржать
/en/
be neighing (time and again)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | žvingauju | žvingavau | žvingaudavau | žvingausiu |
| 2p.sg. | žvingauji | žvingavai | žvingaudavai | žvingausi |
| 3p.sg. | žvingauja | žvingavo | žvingaudavo | žvingaus |
| 1p.pl. | žvingaujam, žvingaujame | žvingavome, žvingavom | žvingaudavome, žvingaudavom | žvingausime, žvingausim |
| 2p.pl. | žvingaujate, žvingaujat | žvingavot, žvingavote | žvingaudavot, žvingaudavote | žvingausit, žvingausite |
| 3p.pl. | žvingauja | žvingavo | žvingaudavo | žvingaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žvingaučiau | žvingautumėme, žvingautumėm, žvingautume |
| 2p. | žvingautumei, žvingautum | žvingautumėt, žvingautumėte |
| 3p. | žvingautų | žvingautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | žvingaukim, žvingaukime | |
| 2p. | žvingauki, žvingauk | žvingaukit, žvingaukite |
| 3p. | težvingauja, težvingaujie | težvingauja, težvingaujie |