/ru/
принадлежать; быть в зависимости; быть подчиненным; зависеть
/en/
1. (kam) belong (to); appertain (to); jis daro daugiau negu jam priklauso he does more than his share;2. (nuo) depend (on); be dependent (on, upon); tai priklausys nuo aplinkybių it will depend (on the circumstances); kiek tai nuo manęs priklauso as far as it depends on me; mes padarėm viską, kas nuo mūsų priklauso we have done everything in our power; tas priklauso nuo jo it lies/rests with him;3. (už darbą ir pan.) be due; 4. (derėti) be fitted/suited
/de/
1 (kam) gehören vi (j-m) 2 (nuo ko) abhängen* vi (von D)
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | priklausau | priklausiau | priklausydavau | priklausysiu |
2p.sg. | priklausai | priklausei | priklausydavai | priklausysi |
3p.sg. | priklauso | priklausė | priklausydavo | priklausys |
1p.pl. | priklausom, priklausome | priklausėm, priklausėme | priklausydavome, priklausydavom | priklausysime, priklausysim |
2p.pl. | priklausote, priklausot | priklausėte, priklausėt | priklausydavote, priklausydavot | priklausysite, priklausysit |
3p.pl. | priklauso | priklausė | priklausydavo | priklausys |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | priklausyčiau | priklausytume, priklausytumėm, priklausytumėme |
2p. | priklausytumei, priklausytum | priklausytumėt, priklausytumėte |
3p. | priklausytų | priklausytų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | priklausykime, priklausykim | |
2p. | priklausyki, priklausyk | priklausykit, priklausykite |
3p. | tepriklausai, tepriklauso | tepriklausai, tepriklauso |