/ru/
отрицать; опровергать
/en/
deny, disclaim; negate; (nuomonę, teiginį t. p.) refute; negalima to fakto, kad... there is no denying the fact that...; teoriją deny/negate a theory
/de/
widerlegen vt; ableugnen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | paneigiu | paneigiau | paneigdavau | paneigsiu |
| 2p.sg. | paneigi | paneigei | paneigdavai | paneigsi |
| 3p.sg. | paneigia | paneigė | paneigdavo | paneigs |
| 1p.pl. | paneigiame, paneigiam | paneigėme, paneigėm | paneigdavom, paneigdavome | paneigsim, paneigsime |
| 2p.pl. | paneigiat, paneigiate | paneigėt, paneigėte | paneigdavot, paneigdavote | paneigsit, paneigsite |
| 3p.pl. | paneigia | paneigė | paneigdavo | paneigs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paneigčiau | paneigtumėm, paneigtume, paneigtumėme |
| 2p. | paneigtumei, paneigtum | paneigtumėte, paneigtumėt |
| 3p. | paneigtų | paneigtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paneikim, paneikime | |
| 2p. | paneiki, paneik | paneikite, paneikit |
| 3p. | tepaneigia, tepaneigie | tepaneigie, tepaneigia |