|
|
|
|
литовский словарь / susproginėti | | susproginė́ti (susproginė́ja, susproginė́jo) džn. растрескиваться/ растрескаться; разрываться/разорваться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susproginėju | susproginėjau | susproginėdavau | susproginėsiu |
---|
2p.sg. | susproginėji | susproginėjai | susproginėdavai | susproginėsi |
---|
3p.sg. | susproginėja | susproginėjo | susproginėdavo | susproginės |
---|
1p.pl. | susproginėjame, susproginėjam | susproginėjom, susproginėjome | susproginėdavome, susproginėdavom | susproginėsim, susproginėsime |
---|
2p.pl. | susproginėjate, susproginėjat | susproginėjote, susproginėjot | susproginėdavote, susproginėdavot | susproginėsite, susproginėsit |
---|
3p.pl. | susproginėja | susproginėjo | susproginėdavo | susproginės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susproginėčiau | susproginėtumėme, susproginėtume, susproginėtumėm |
---|
2p. | susproginėtumei, susproginėtum | susproginėtumėte, susproginėtumėt |
---|
3p. | susproginėtų | susproginėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susproginėkime, susproginėkim |
---|
2p. | susproginėk, susproginėki | susproginėkite, susproginėkit |
---|
3p. | tesusproginėja, tesusproginėjie | tesusproginėja, tesusproginėjie |
---|
|