|
|
|
|
литовский словарь / išmirkyti | |
išmirkýti (išmir̃ko, išmir̃kė) вымочить/вымачивать, размочить/размачивать;
i. sil̃kę — вымочить селёдку;
lietùs išmir̃kė žẽmę — дождь размочил землю
/en/
soak; steep; i. džiūvėsius piene soak rusks in milk; lietus išmirkė žemę the ground was softened by the rain
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išmirkau | išmirkiau | išmirkydavau | išmirkysiu |
|---|
| 2p.sg. | išmirkai | išmirkei | išmirkydavai | išmirkysi |
|---|
| 3p.sg. | išmirko | išmirkė | išmirkydavo | išmirkys |
|---|
| 1p.pl. | išmirkome, išmirkom | išmirkėm, išmirkėme | išmirkydavome, išmirkydavom | išmirkysime, išmirkysim |
|---|
| 2p.pl. | išmirkot, išmirkote | išmirkėt, išmirkėte | išmirkydavote, išmirkydavot | išmirkysit, išmirkysite |
|---|
| 3p.pl. | išmirko | išmirkė | išmirkydavo | išmirkys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išmirkyčiau | išmirkytumėm, išmirkytume, išmirkytumėme |
|---|
| 2p. | išmirkytumei, išmirkytum | išmirkytumėte, išmirkytumėt |
|---|
| 3p. | išmirkytų | išmirkytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išmirkykim, išmirkykime |
|---|
| 2p. | išmirkyki, išmirkyk | išmirkykit, išmirkykite |
|---|
| 3p. | teišmirkai, teišmirko | teišmirko, teišmirkai |
|---|
|
