|
|
|
|
литовский словарь / žliugėti | | žliugė́ti (žliùga, žliugė́jo) хлюпать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | žliugu | žliugėjau | žliugėdavau | žliugėsiu |
---|
2p.sg. | žliugi | žliugėjai | žliugėdavai | žliugėsi |
---|
3p.sg. | žliuga | žliugėjo | žliugėdavo | žliugės |
---|
1p.pl. | žliugame, žliugam | žliugėjome, žliugėjom | žliugėdavome, žliugėdavom | žliugėsime, žliugėsim |
---|
2p.pl. | žliugat, žliugate | žliugėjote, žliugėjot | žliugėdavot, žliugėdavote | žliugėsit, žliugėsite |
---|
3p.pl. | žliuga | žliugėjo | žliugėdavo | žliugės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | žliugėčiau | žliugėtume, žliugėtumėm, žliugėtumėme |
---|
2p. | žliugėtum, žliugėtumei | žliugėtumėt, žliugėtumėte |
---|
3p. | žliugėtų | žliugėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | žliugėkim, žliugėkime |
---|
2p. | žliugėk, žliugėki | žliugėkite, žliugėkit |
---|
3p. | težliuga, težliugie | težliuga, težliugie |
---|
|