|
|
|
|
литовский словарь / suiminėti | |
suiminė́ti (suiminė́ja, suiminė́jo) džn. арестовывать, подвергать аресту, задерживать
/ru/
арестовывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suiminėju | suiminėjau | suiminėdavau | suiminėsiu |
|---|
| 2p.sg. | suiminėji | suiminėjai | suiminėdavai | suiminėsi |
|---|
| 3p.sg. | suiminėja | suiminėjo | suiminėdavo | suiminės |
|---|
| 1p.pl. | suiminėjame, suiminėjam | suiminėjome, suiminėjom | suiminėdavome, suiminėdavom | suiminėsim, suiminėsime |
|---|
| 2p.pl. | suiminėjat, suiminėjate | suiminėjot, suiminėjote | suiminėdavot, suiminėdavote | suiminėsite, suiminėsit |
|---|
| 3p.pl. | suiminėja | suiminėjo | suiminėdavo | suiminės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suiminėčiau | suiminėtume, suiminėtumėm, suiminėtumėme |
|---|
| 2p. | suiminėtum, suiminėtumei | suiminėtumėt, suiminėtumėte |
|---|
| 3p. | suiminėtų | suiminėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suiminėkime, suiminėkim |
|---|
| 2p. | suiminėki, suiminėk | suiminėkit, suiminėkite |
|---|
| 3p. | tesuiminėja, tesuiminėjie | tesuiminėjie, tesuiminėja |
|---|
|
