|
|
|
|
литовский словарь / supurtėti | | supurtė́ti (supùrta, supurtė́jo) задрожать/дрожать, затрястись/трястись, затрепетать/трепетать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | supurtu | supurtėjau | supurtėdavau | supurtėsiu |
---|
2p.sg. | supurti | supurtėjai | supurtėdavai | supurtėsi |
---|
3p.sg. | supurta | supurtėjo | supurtėdavo | supurtės |
---|
1p.pl. | supurtame, supurtam | supurtėjom, supurtėjome | supurtėdavome, supurtėdavom | supurtėsime, supurtėsim |
---|
2p.pl. | supurtate, supurtat | supurtėjot, supurtėjote | supurtėdavote, supurtėdavot | supurtėsit, supurtėsite |
---|
3p.pl. | supurta | supurtėjo | supurtėdavo | supurtės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | supurtėčiau | supurtėtumėme, supurtėtumėm, supurtėtume |
---|
2p. | supurtėtumei, supurtėtum | supurtėtumėte, supurtėtumėt |
---|
3p. | supurtėtų | supurtėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | supurtėkim, supurtėkime |
---|
2p. | supurtėki, supurtėk | supurtėkite, supurtėkit |
---|
3p. | tesupurtie, tesupurta | tesupurta, tesupurtie |
---|
|