/ru/
рассеивать
/en/
disperse; dispel; dissipate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | iškrikdau | iškrikdžiau | iškrikdydavau | iškrikdysiu |
| 2p.sg. | iškrikdai | iškrikdei | iškrikdydavai | iškrikdysi |
| 3p.sg. | iškrikdo | iškrikdė | iškrikdydavo | iškrikdys |
| 1p.pl. | iškrikdom, iškrikdome | iškrikdėm, iškrikdėme | iškrikdydavome, iškrikdydavom | iškrikdysim, iškrikdysime |
| 2p.pl. | iškrikdot, iškrikdote | iškrikdėt, iškrikdėte | iškrikdydavote, iškrikdydavot | iškrikdysite, iškrikdysit |
| 3p.pl. | iškrikdo | iškrikdė | iškrikdydavo | iškrikdys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškrikdyčiau | iškrikdytumėm, iškrikdytumėme, iškrikdytume |
| 2p. | iškrikdytumei, iškrikdytum | iškrikdytumėte, iškrikdytumėt |
| 3p. | iškrikdytų | iškrikdytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškrikdykime, iškrikdykim | |
| 2p. | iškrikdyk, iškrikdyki | iškrikdykit, iškrikdykite |
| 3p. | teiškrikdai, teiškrikdo | teiškrikdo, teiškrikdai |