/ru/
допускать; терпеть; сносить
/en/
tolerate, be tolerant (of)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | toleruoju | toleravau | toleruodavau | toleruosiu |
| 2p.sg. | toleruoji | toleravai | toleruodavai | toleruosi |
| 3p.sg. | toleruoja | toleravo | toleruodavo | toleruos |
| 1p.pl. | toleruojame, toleruojam | toleravome, toleravom | toleruodavome, toleruodavom | toleruosime, toleruosim |
| 2p.pl. | toleruojat, toleruojate | toleravote, toleravot | toleruodavote, toleruodavot | toleruosit, toleruosite |
| 3p.pl. | toleruoja | toleravo | toleruodavo | toleruos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | toleruočiau | toleruotumėm, toleruotumėme, toleruotume |
| 2p. | toleruotum, toleruotumei | toleruotumėte, toleruotumėt |
| 3p. | toleruotų | toleruotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | toleruokim, toleruokime | |
| 2p. | toleruok, toleruoki | toleruokite, toleruokit |
| 3p. | tetoleruoja, tetoleruojie | tetoleruojie, tetoleruoja |