/ru/
завершать, заканчивать
/de/
beenden vt, zu Ende bringen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užbaigiu | užbaigiau | užbaigdavau | užbaigsiu |
| 2p.sg. | užbaigi | užbaigei | užbaigdavai | užbaigsi |
| 3p.sg. | užbaigia | užbaigė | užbaigdavo | užbaigs |
| 1p.pl. | užbaigiame, užbaigiam | užbaigėme, užbaigėm | užbaigdavome, užbaigdavom | užbaigsime, užbaigsim |
| 2p.pl. | užbaigiat, užbaigiate | užbaigėte, užbaigėt | užbaigdavot, užbaigdavote | užbaigsite, užbaigsit |
| 3p.pl. | užbaigia | užbaigė | užbaigdavo | užbaigs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užbaigčiau | užbaigtume, užbaigtumėm, užbaigtumėme |
| 2p. | užbaigtum, užbaigtumei | užbaigtumėte, užbaigtumėt |
| 3p. | užbaigtų | užbaigtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užbaikim, užbaikime | |
| 2p. | užbaiki, užbaik | užbaikit, užbaikite |
| 3p. | teužbaigia, teužbaigie | teužbaigie, teužbaigia |