|
|
|
|
литовский словарь / vangėti | |
vangė́ti (vangė́ja, vangė́jo) становиться вялым [ленивым]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | vangėju | vangėjau | vangėdavau | vangėsiu |
|---|
| 2p.sg. | vangėji | vangėjai | vangėdavai | vangėsi |
|---|
| 3p.sg. | vangėja | vangėjo | vangėdavo | vangės |
|---|
| 1p.pl. | vangėjame, vangėjam | vangėjom, vangėjome | vangėdavome, vangėdavom | vangėsim, vangėsime |
|---|
| 2p.pl. | vangėjate, vangėjat | vangėjot, vangėjote | vangėdavot, vangėdavote | vangėsit, vangėsite |
|---|
| 3p.pl. | vangėja | vangėjo | vangėdavo | vangės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | vangėčiau | vangėtumėme, vangėtumėm, vangėtume |
|---|
| 2p. | vangėtum, vangėtumei | vangėtumėte, vangėtumėt |
|---|
| 3p. | vangėtų | vangėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | vangėkim, vangėkime |
|---|
| 2p. | vangėk, vangėki | vangėkite, vangėkit |
|---|
| 3p. | tevangėjie, tevangėja | tevangėjie, tevangėja |
|---|
|
