|
|
|
|
литовский словарь / atstūminėti | |
atstūminė́ti (atstūminė́ja, atstūminė́jo) džn. отталкивать/оттолкнуть; отодвигать/отодвинуть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atstūminėju | atstūminėjau | atstūminėdavau | atstūminėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atstūminėji | atstūminėjai | atstūminėdavai | atstūminėsi |
|---|
| 3p.sg. | atstūminėja | atstūminėjo | atstūminėdavo | atstūminės |
|---|
| 1p.pl. | atstūminėjame, atstūminėjam | atstūminėjome, atstūminėjom | atstūminėdavome, atstūminėdavom | atstūminėsime, atstūminėsim |
|---|
| 2p.pl. | atstūminėjat, atstūminėjate | atstūminėjot, atstūminėjote | atstūminėdavot, atstūminėdavote | atstūminėsite, atstūminėsit |
|---|
| 3p.pl. | atstūminėja | atstūminėjo | atstūminėdavo | atstūminės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atstūminėčiau | atstūminėtume, atstūminėtumėm, atstūminėtumėme |
|---|
| 2p. | atstūminėtum, atstūminėtumei | atstūminėtumėte, atstūminėtumėt |
|---|
| 3p. | atstūminėtų | atstūminėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atstūminėkime, atstūminėkim |
|---|
| 2p. | atstūminėk, atstūminėki | atstūminėkit, atstūminėkite |
|---|
| 3p. | teatstūminėjie, teatstūminėja | teatstūminėjie, teatstūminėja |
|---|
|
