|
|
|
|
литовский словарь / plėnyti | | plė́nyti (plė́nija, plė́nijo) — гаснуть, потухать, истлевать, догорать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | plėniju | plėnijau | plėnydavau | plėnysiu |
---|
2p.sg. | plėniji | plėnijai | plėnydavai | plėnysi |
---|
3p.sg. | plėnija | plėnijo | plėnydavo | plėnys |
---|
1p.pl. | plėnijam, plėnijame | plėnijome, plėnijom | plėnydavom, plėnydavome | plėnysim, plėnysime |
---|
2p.pl. | plėnijat, plėnijate | plėnijote, plėnijot | plėnydavot, plėnydavote | plėnysit, plėnysite |
---|
3p.pl. | plėnija | plėnijo | plėnydavo | plėnys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | plėnyčiau | plėnytume, plėnytumėme, plėnytumėm |
---|
2p. | plėnytumei, plėnytum | plėnytumėte, plėnytumėt |
---|
3p. | plėnytų | plėnytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | plėnykim, plėnykime |
---|
2p. | plėnyk, plėnyki | plėnykite, plėnykit |
---|
3p. | teplėnija, teplėnijie | teplėnija, teplėnijie |
---|
|