|
|
|
|
литовский словарь / pilnėti | | pilnė́ti (pilnė́ja, pilnė́jo) полнеть
/en/ 1. become/get full; 2. (storėti) grow stout, get fat
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pilnėju | pilnėjau | pilnėdavau | pilnėsiu |
---|
2p.sg. | pilnėji | pilnėjai | pilnėdavai | pilnėsi |
---|
3p.sg. | pilnėja | pilnėjo | pilnėdavo | pilnės |
---|
1p.pl. | pilnėjam, pilnėjame | pilnėjom, pilnėjome | pilnėdavome, pilnėdavom | pilnėsime, pilnėsim |
---|
2p.pl. | pilnėjate, pilnėjat | pilnėjot, pilnėjote | pilnėdavot, pilnėdavote | pilnėsit, pilnėsite |
---|
3p.pl. | pilnėja | pilnėjo | pilnėdavo | pilnės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pilnėčiau | pilnėtumėme, pilnėtume, pilnėtumėm |
---|
2p. | pilnėtumei, pilnėtum | pilnėtumėte, pilnėtumėt |
---|
3p. | pilnėtų | pilnėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pilnėkim, pilnėkime |
---|
2p. | pilnėk, pilnėki | pilnėkit, pilnėkite |
---|
3p. | tepilnėja, tepilnėjie | tepilnėjie, tepilnėja |
---|
|